Naujausi įrašai

Gražvydas Kazakevičius. Kodėl Lietuvos mokyklos pasieks pažangos?



LR švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus pranešimas „Kodėl Lietuvos mokyklos pasieks pažangos?“, skaitytas forume „Mokyklos pažanga“.
LR švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Švietimo informacinių technologijų centras.
2018 m. gruodžio 4 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

Algirdas Toliatas. Dvasingumas ir pažanga



Kunigo Algirdo Toliato pranešimas „Dvasingumas ir pažanga“, skaitytas forume „Mokyklos pažanga“.
LR švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Švietimo informacinių technologijų centras.
2018 m. gruodžio 4 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

Ar sovietmečiu gyventi buvo nuobodu?



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Ar sovietmečiu gyventi buvo nuobodu?“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Tomas Vaiseta, Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros lektorius; Nijolė Selvestravičiūtė-Grybovienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio metodininkė.
Transliacijų ciklas „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. lapkričio 22 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

XX a. amžiaus Lietuvos portretai: herojai, stebėtojai ir prašalaičiai



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „XX a. amžiaus Lietuvos portretai: herojai, stebėtojai ir prašalaičiai“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Ramutė Rachlevičiūtė, Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė; Žydrė Jankevičienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė.
Transliacijų ciklas „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. lapkričio 21 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Kaip galime padėti mokiniams, kurie auga žalingai vartojančioje alkoholį aplinkoje?



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Socialinė kampanija „Vaikystė šešėlyje“: kaip galime padėti mokiniams, kurie auga žalingai vartojančioje alkoholį aplinkoje?“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Simona Bieliūnė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vyr. specialistė; Eglė Degutienė, asociacijos „Mentor Lietuva“ generalinė sekretorė; Jūratė Mikulskienė, Prano Mašioto pradinės mokyklos vadovė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. lapkričio 19 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Mokyklų įsivertinimas ir pažanga



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Mokyklų įsivertinimas ir pažanga“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Laima Gudaitė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų įsivertinimo skyriaus vedėja.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. lapkričio 14 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Ričardas Doveika: „Išvaduokime mokytojo pašaukimą“



Kunigo Ričardo Doveikos įkvepianti motyvacinė kalba respublikinėje konferencijoje „Noriu į mokyklą“.
Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Ugdymo plėtotės centras, LR švietimo ir mokslo ministerija, „Lyderių laikas“, Mokyklų tobulinimo centras.
2018 m. spalio 29 d. Vilnius.
Filmavo Asta Morkūnienė, montavo Živilė Gapšienė.

„Jaunimo linijos“ ir knygos „Draugo laiškai“ pristatymas



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Jaunimo linijos“ ir knygos „Draugo laiškai“ pristatymas“ vaizdo įrašas. Laidoje taip pat pristatyta bendra informacija apie 2018 m. „Knygų Kalėdų“ akciją. Transliacijoje dalyvavo Ingrida Grincevičiūtė, „Jaunimo linijos“ savanorė; Asta Morkūnienė, Ugdymo plėtotės centro Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus vedėja.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 26 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Sovietmečio laikotarpio Lietuvos dailė ir jos kūrėjai, kūriniai



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Sovietmečio laikotarpio Lietuvos dailė ir jos kūrėjai, kūriniai“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Ramutė Rachlevičiūtė, Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė; Žydrė Jankevičienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė.
Transliacijų ciklas „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 23 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Mokyklų vadovų mentorystė: tikslas, principai, geroji patirtis, iššūkiai, galimybės



Vaizdo įraše pristatoma mokyklų vadovų mentorystė, jos tikslas, principai, Vilniaus miesto savivaldybės geroji patirtis, iššūkiai, galimybės. Įžvalgomis dalijasi Vida Kamenskienė, Ugdymo plėtotės centro Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkė; Albertas Lakštauskas, Vilniaus mero patarėjas; Jolanta Knyvienė, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė, mentorė; Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, ugdytinė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 30 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

A. Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „A. Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Arvydas Anušauskas, Lietuvos istorikas, publicistas, scenaristas, visuomenės bei politinis veikėjas; Nijolė Selvestravičiūtė-Grybovienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio metodininkė; Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokiniai.
Transliacijų ciklas „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 19 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

XXI amžiaus mokytojas. Kas jis?



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „XXI amžiaus mokytojas. Kas jis?“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo prof. dr. Vilija Salienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė, doc. dr. Romualda Lazauskaitė, VDU Švietimo akademijos dėstytoja, Rasa Šavareikaitė, Ugdymo plėtotės centro Kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėja.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. lapkričio 18 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Gera mokykla tėvų akimis



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Gera mokykla tėvų akimis“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Evaldas Bakonis, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriaus vedėjas, dr. Svajonė Mikėnė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriaus metodininkė, Jolanta Lipkevičienė Lietuvos tėvų forumo atstovė, Indrė Pavinkšnienė, Lietuvos tėvų forumo atstovė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 16 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Giedrius Vaidelis. Ugdymo turinio atnaujinimas: tendencijos ir iššūkiai



Ugdymo plėtotės centro direktoriaus Giedriaus Vaidelio pranešimas „Ugdymo turinio atnaujinimas: tendencijos ir iššūkiai“. Projekto „Aukštaitijos ETNO kilimas“ seminaras Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyrių, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialų ir Anykščių bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkams.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 16 d., Vilnius.

Lietuva Sovietų Sąjungoje ir nepriklausomybės atkūrimas



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Lietuva Sovietų Sąjungoje ir nepriklausomybės atkūrimas“ vaizdo įrašas. Tai 6 (paskutinė) transliacijų ciklo „Lietuvos istorijos CV – ką turėtų žinoti ir akcentuoti istorijos mokytojai“ 3 dalis. Transliacijoje dalyvavo Karolis Zikaras, Lietuvos kariuomenės kanceliarijos, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas; Nijolė Selvestravičiūtė-Grybovienė, Ugdymo plėtotės centro Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio metodininkė; prof. dr. Vygantas Vareikis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Visos ciklo dalys:
Lietuvos istorijos CV. Ką turėtų žinoti ir akcentuoti istorijos mokytojai? (1 dalis)
Lietuvos istorijos probleminiai klausimai iki Liublino unijos (2 dalis)
Lietuvos istorija nuo Liublino unijos iki XVIII a. pabaigos (3 dalis)
Lietuvos valstybė pasaulio pokyčių aplinkoje XIX–XX a. pr. (4 dalis)
Tarpukario Lietuva ir partizaninis karas (5 dalis)
Lietuva Sovietų Sąjungoje ir nepriklausomybės atkūrimas (6 dalis)

Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. rugsėjo 9 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Ką siūlo UPC mokyklų vadovų kompetencijoms tobulinti?



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Ką siūlo UPC mokyklų vadovų kompetencijoms tobulinti?“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Giedrius Vaidelis, Ugdymo plėtotės centro direktorius, Jolanta Knyvienė, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė, Vida Kamenskienė, Ugdymo plėtotės centro Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkė, Rasa Jančiauskaitė, Ugdymo plėtotės centro Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 4 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Arminas Varanauskas. Vertinimo sistemos pokyčiai



LR švietimo ir mokslo ministro patarėjas Arminas Varanauskas dalijasi įžvalgomis apie vertinimo sistemos pokyčius.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 5 d., Vilnius.
Parengė Alena Gerasimava.

„ES programavimo savaitė 2018“ Lietuvoje



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „ES programavimo savaitė 2018“ Lietuvoje“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Renata Danielienė, Informacinių technologijų instituto vykdančioji direktorė, Loreta Križinauskienė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė, Nacionalinės skaitmeninės koalicijos koordinatorė, Povilas Leonavičius, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkas.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. spalio 2 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Lietuviškų operų herojė – moteris



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Lietuviškų operų herojė – moteris“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Virginija Apanavičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedros lektorė; Žydrė Jankevičienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė. Transliacijų ciklas „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. rugsėjo 28 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas Kaišiadorių r. savivaldybėje



Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro patirtis įgyvendinant Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą mokyklose. Patirtimi dalijasi Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vidita Jonaitė ir vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Audronė Petraškienė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. rugsėjo 25 d., Vilnius.
Parengė Alena Gerasimava.

2018–2019 m. m. brandos darbo vykdymas ir brandos darbo rengimo etapai



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „2018–2019 m. m. brandos darbo vykdymas ir brandos darbo rengimo etapai. Praėjusių mokslo metų biologijos brandos darbų rengimo patirtis“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Jolanta Pauliukienė, Nacionalinio egzaminų centro metodininkė; Romas Darafėjus, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos biologijos mokytojas ekspertas; Margarita Purlienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. rugsėjo 19 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Daugiau drąsos ir šviesos ugdymo procese. „Nepatogus kinas“



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Daugiau drąsos ir šviesos ugdymo procese. „Nepatogus kinas“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Simona Gaidytė, www.nepatogauskinoklase.lt programos vadovė, ir Rasa Jančiauskaitė, Ugdymo plėtotės centro Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkė.
Apie nepatogaus kino klasę žiūrėkite „Mokytojo TV“ transliacijos „Nepatogus kinas į pagalbą mokytojui klasėje kalbėti jautriomis temomis“ vaizdo įrašą.

Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. rugsėjo 17 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.

Integruota etikos ir tikybos pamoka. Kaip aukso taisyklė padeda pasirinkti?



Tai integruota etikos ir tikybos pamoka, skirta pradinukų ugdymui. Joje remiamasi mokymo(si) metodu – raiška metaforomis, kuris skatina mokinių vaizduotę ir saviraišką. Kūrybingi palyginimai ir skirtingų dalykų sąsajos yra veiksmingi mokinių supratimo ir pasiekimų gerinimo būdai.
2018 m. rugsėjo 19, Vilnius.
Ugdymo plėtotės centras.
Parengė Alena Gerasimava.

Apie etatinį apmokėjimą išsamiai su teisininkais: ką turi žinoti mokyklų vadovai ir mokytojai?



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Apie etatinį apmokėjimą išsamiai su teisininkais: ką turi žinoti mokyklų vadovai ir mokytojai?“ transkripcija. Transliacijoje dalyvavo Aidas Aldakauskas, LR švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius, Jurgita Šerpatauskienė, LR švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus patarėja, Eglė Kurelaitytė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos darbo teisės ekspertė, Miglė Žukauskaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. rugpjūčio 29 d., Vilnius.


TINKAMAS INFORMAVIMAS APIE PASIKEITUSIAS DARBO SĄLYGAS
Klausimas. Ar turės kokią nors galią įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą, kuriame nėra nieko konkretaus apie etato krūvį, tačiau buvo reikalauta pasirašyti ir nurodyti, kad sutinku su pasikeitusiomis darbo sutarties sąlygomis?
Atsakymas. Ne, neturės. Darbo apmokėjimo sąlygos – būtinosios darbo sutarties sąlygos. Darbo kodeksas nustato specialią minėtų sąlygų keitimo tvarką, kai minėtos sąlygos gali būti keičiamos tik su darbuotojo sutikimu. Su darbo sąlygų keitimu darbuotojas turi teisę nesutikti (ypač, jei keičiasi darbo užmokesčio dydis ar darbo apimtis).

Klausimas. Ar turime pasirašyti tokius iš direktoriaus gautus raštus, kurie nėra detalizuotos pasikeitusios darbo sąlygos? Ar mūsų parašas ant tokio rašto reikš, kad sutinkame su šiame rašte išdėstytomis nuostatomis ir neapibrėžtomis darbo sąlygomis?
Atsakymas. Ne, neturite. Galite paprašyti darbdavio (raštu arba žodžiu), kad detalizuotų Jūsų darbo sąlygų pasikeitimus. Darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie konkrečius darbo, darbo apmokėjimo sąlygų keitimus.Galima sutikti arba nesutikti tik su konkrečiais, darbdavio pranešime nurodytais pasikeitimais. Jei darbo sąlygos keičiamos dėl etatinio darbo apmokėjimo, darbdavio pranešime turėtų būti informacija pagal pavyzdinę formą. Jei darbo sutarties pakeitimas iš esmės skiriasi nuo informacijos, pateiktos pranešime apie darbo sąlygų keitimą, negalima laikyti, kad apie darbo sutarties pakeitimus buvo tinkamai pranešta.

Klausimas. Ar galime tokio rašto nepasirašyti, laukti detalaus savo darbo krūvio išdėstymo ir tik tada sutikti ar nesutikti su naujomis darbo sąlygomis? Kaip tinkamai darbdavys turi informuoti mokytojus apie pasikeitusias darbo sąlygas?
Atsakymas. Ne, galima sutikti arba nesutikti tik su konkrečiai apibrėžtomis sąlygomis. Galima ant tokio rašto išdėstyti prašymą detalizuoti sąlygas. Galima sutikti tik su konkrečiai nurodytomis sąlygomis. Darbdavys turėtų nurodyti, kas konkrečiai keičiama.

Klausimas. Ar mokytojai privalo pasirašyti sutikimą po mokytojams pateiktomis pasikeitusiomis darbo sąlygomis, kai tiksliai nežinoma, kiek bus skirta etatų mokyklai?
Atsakymas. Galima sutikti arba nesutikti su konkrečiais darbdavio pranešime nurodytais darbo sutarties pakeitimais.

Klausimas. Rašte apie pasikeitusias darbo sąlygas ir pasiūlyme apie pasikeitusį apmokėjimą nurodytas tik kontaktinių valandų skaičius, nėra pasirengimui ir mokyklos bendruomenei skirtų valandų skaičiaus. Ar teisėtas toks direktoriaus raštas?
Atsakymas. Taip, teisėtas.

Klausimas. Ar pranešimas privalo būti forminamas kaip siunčiamasis dokumentas? Jeigu ne, ar gali būti forminamas kaip vidaus trumpo saugojimo dokumentas?
Atsakymas. Gali būti forminamas kaip vidaus dokumentas.

Klausimas. Kaip elgtis su įspėjimu dėl pasikeitusių darbo sąlygų, jei darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą? Tarifikuoti reikės nuo rugsėjo 1 dienos, o mokytojas negavęs pranešimo. Siųsti paštu?
Atsakymas. Pranešimą apie darbo sąlygų pasikeitimus nuo rugsėjo 1 d. įteikti darbuotojui grįžus iš nedarbingumo.

Klausimas. Pranešimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Ar tai pažeidimas?.
Atsakymas. Pranešimai įteikiami raštu, gali būti siunčiami ir elektroniniu būdu. Darbuotojas privalo tikrinti elektroninį paštą.

DARBO SĄLYGŲ PASIKEITIMAS
Klausimas. Direktorius įteikė pranešimą apie darbo sąlygų keitimą. Ar teisėtai elgiasi mokyklos vadovybė, sumažindama mano darbo krūvį dvigubai ir mano pamokas atiduodama kitam mokytojui? Jeigu nesutiksiu dirbti tokiu krūviu, ar būsiu atleistas iš darbo pagal DK 57 str. 3 p.? Mokyklos vadovė primygtinai reikalauja pasirašyti pačios siūlomą mokytojo etatinio apmokėjimo variantą, deja, dažniausiai tai nevisas etatas, netenkinantis mokytojo dėl sumažėjusio darbo užmokesčio. Nepasirašius jo, grasinama atleisti iš darbo. Ar galima tokiu atveju nesutikti su direktorės siūlymu, vadovaujantis LR darbo kodekso 45 str. „Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva“ ir 57 str. „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“?
Atsakymas. Darbo kodeksas būtinųjų darbo sąlygų keitimą leidžia tik su darbuotojo sutikimu. Ar norite toliau dirbti pakeistomis sąlygomis – sprendžiate jūs. Jūsų atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį su jumis. Etatinio darbo apmokėjimo įstatymas (2018 m. birželio 29 d.) nėra teisinis pagrindas mažinti jūsų krūvį. Gali būti, kad krūvis yra mažinamas dėl kitų priežasčių – mažėjančio mokinių skaičiaus ar dėl kitų priežasčių mažėjančios jūsų darbo funkcijų apimties. Jūsų darbo sutartyje esanti tarifikacijos nuostata kasmetinius darbo krūvio svyravimus leidžia. Nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis (pagal etatinį darbo apmokėjimą), darbo sutartis su jumis gali būti nutraukta pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Kilus abejonių dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, visas pažeistas savo teises galite ginti darbo ginčų komisijose. Pagal minėtą straipsnį, nutraukiant sutartį, jums priklausytų išeitinė išmoka – dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka arba pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus).Taip pat galioja įspėjimo terminai. Pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

NUOTOLINIS DARBAS
Klausimas. Ar būtina VISAS valandas dirbti mokykloje? Kaip teisiškai įvardyti darbo vidaus taisyklėse, kad nekontaktines valandas, nereikalaujančias tiesioginio bendravimo su tėvais / kolegomis / mokiniais ar administracija, mokytojas gali dirbi kitose erdvėse?Ar mokytojas pasiruošimo pamokoms ir bendruomeninei veiklai valandas turės praleisti mokykloje? Kol už tai nebuvo mokama, niekas to net nebandė reikalauti, o dabar jau girdime, kad tai etatas ir privaloma visą dieną praleisti mokykloje. Ar gerai suprantu, kad mokytojai darbo grafiką turi turėti pagal turimą val. skaičių (jei etatas – 36 val., tai per dieną – 7 val. 12 min.)? Kaip suprantu, tai darbas darbo vietoje (mokykloje), o jei mokytojas pageidauja tam tikras darbo funkcijas atlikti kitur, dėl šio darbo ir darbo laiko turi būti pasirašytas susitarimas dėl nuotolinio darbo ir jis turi teikti prašymą?
Atsakymas. Etatinis darbo užmokesčio skaičiavimas niekaip nekeičia darbo organizavimo tvarkos. Kaip anksčiau, taip ir dabar, darbą organizuoja darbdavys. Darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, todėl darbdavys sprendžia, kur darbuotojas atliks savo darbo funkcijas, taisys mokinių darbus ir t. t. Tačiau Darbo kodeksas leidžia darbdavio ir darbuotojo susitarimus dėl darbo organizavimo sąlygų. Sudarant darbo sutartį arba ją sudarius, galima sudaryti ir kitus susitarimus, kurie sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Neprivaloma sudaryti tokių susitarimų, tačiau, juos sudarius, minėti susitarimai tampa privalomi darbo sutarties šalims. Vienas iš tokių susitarimų – susitarimas dėl nuotolinio darbo.

Klausimas. Manau, susitarimai dėl nuotolinio darbo vidaus dokumentuose gali būti aprašyti tik bendrai, nes su kiekvienu darbuotoju tai reikia spręsti individualiai. Juk jei atsitiks namuose nelaimingas atsitikimas – ar tai bus laikoma nelaimingu atsitikimu darbe? Kaip tuomet būtų sprendžiami teisiniai aspektai?
Atsakymas. Toks susitarimas gali būti sudaromas:
i) jį įtraukiant į darbo sutartį;
ii) sudarant raštu su kiekvienu darbuotoju atskirai.
Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Taip pat svarbu susitarti, kaip darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu bus kompensuojamos papildomos išlaidos, susijusios su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimui ir naudojimu. Kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Nesusitarus, kad minėtos išlaidos kompensuojamos nebus, jos privalės būti kompensuotos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Klausimas. Ar sutarus dėl darbo kitoje vietoje (ne darbo vietoje) turi būti fiksuojamos konkrečios darbo valandos ir patvirtintas darbo nuotoliniu būdu grafikas? Ir kaip tai koreliuoja su darbuotojo sauga – nelaimingų atsitikimų ir kt. atveju? Jeigu nuotolinio darbo nereikia rodyti darbo grafike, kaip tuomet jis fiksuojamas apskaitos žiniaraštyje?
Atsakymas. Darbdavys nustato tvarką, pagal kurią darbuotojas apskaito savo nuotoliniu būdu dirbtą darbo laiką, informuoja darbuotojus apie minimalius ir maksimalius darbo ir poilsio laiko reikalavimus, tačiau darbuotojas darbo laiką skirsto savo nuožiūra. Darbdavys gali nustatyti atvejus ar tam tikrą laiką, kada darbuotojas net ir nuotolinio darbo atlikimo metu visgi privalėtų būti savo darbo vietoje (pvz., dalyvauti posėdžiuose, susirinkimuose) ar būti darbdavio pasiekiamas telekomunikacijos priemonėmis.
Šie klausimai gali būti įtraukiami į kiekvieno susitarimo turinį arba nustatomi vidiniu mokyklos teisės aktu (pavyzdžiui, nuotolinio darbo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato „Įsakymas dėl mokytojų nuotolinio darbo“). Tuomet nuoroda į minėtą įsakymą įtraukiama į su darbuotoju sudaromą susitarimą arba darbo sutartį bei minėto įsakymo kopija įteikiama darbuotojui.

DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS
Klausimas. Ar skirstydama mokytojams darbo krūvį administracija pirmiausia turėtų skirti etatus dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį pedagogams ir tik esant laisvų valandų siūlyti jas dirbantiems laikinai?
Atsakymas. Darbo kodekso 70 straipsnis draudžia diskriminuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją. Vienodos darbo sąlygos turi būti sudaromos visiems pedagogams, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties rūšies.

DĖL ATSAKYMŲ Į DAŽNAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS
Kiekvienai metais prieš rugsėjį ir rugsėjo pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia nemažai klausimų, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių kai kurie jų pasikartoja pakankamai dažnai, todėl manome, kad šie klausimai ir atsakymai į juos, problematikos komentarai gali būti aktualūs ir platesniam ratui.

Klausimas. Kaip reglamentuojama judesio korekcijos mokytojo pareigybė? Kokios šios pareigybės asmenų darbo normos?
Atsakymas. Kineziterapija – gydymas judesiu. Dauguma specialistų, įgijusių kineziterapeuto kvalifikaciją, dirba sveikatos priežiūros (fizinės reabilitacijos) paslaugas teikiančiose įstaigose. Kai kurie dirba švietimo įstaigose su judesio ir padėties sutrikimų turinčiais vaikais, kuriems gydytojų rekomenduota gydomoji kūno kultūra / gydomoji gimnastika / judesio korekcija. Šie specialistai mokiniams teikia pagalbą, kurią galima vadinti „kita pagalba“, nes ji Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme neminima ir jos teikimo nereglamentuoja teisės aktai.
Šią kvalifikaciją įgijusių specialistų, dirbančių švietime, pareigybė vadinama judesio korekcijos mokytojas (pedagogas). Ji įrašyta į Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Pareigybių sąrašas).
Daugelis šių specialistų įgiję ne tik kineziterapeuto, bet ir pedagogo kvalifikaciją, tačiau reikalavimus judesio korekcijos mokytojo (pedagogo) kvalifikacijai nustato švietimo įstaigos vadovas (įstaigos lygmeniu), jie įrašomi darbuotojo pareigybės aprašyme.
Judesio korekcijos mokytojo (pedagogo) savaitės darbo norma 40 valandų. Todėl, jeigu specialistui tarnybinis atlyginimas yra nustatytas už 26 valandas per savaitę (iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais), vadovams siūlome šiam specialistui numatyti ir nekontaktinių darbo valandų (pvz., vaikų tėvams, globėjams/rūpintojams, pedagogams konsultuoti). Ši darbo apimtis turėtų būti prilyginta 0,65 etato darbo krūviui, atlyginimas mokamas ne mažesnis nei ligi šiol – algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas pagal Įstatymo 5 priedo 7 skyrių. Šis specialistas turi teisę į pailgintas atostogas.

Klausimas. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimuose (2018 m. birželio 28) nebeliko auklėtojo pareigybės, bet atsirado mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Ar reikia keisti auklėtojams darbo sutartis?
Atsakymas. Dar 2011 m. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcijoje įteisinta mokytojo sąvoka. Mokytojas buvo apibrėžtas kaip asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Ši sąvoka nuosekliai vartojama visame Švietimo įstatyme. 48 straipsnyje Teisė dirbti mokytoju niekur nebeatsiranda „auklėtojo“ sąvoka ar terminas. Taigi Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nuosekliai vartojama ta pati sąvoka, kuri vartojama ir Švietimo įstatyme. Sąvoka „auklėtojas“ kol kas vartojama Pareigybių sąraše, tačiau ir šis oficialus dokumentas turėtų būti taip pat pakoreguotas.
Bendras sutarimas, kodėl atsisakoma „auklėtojo“ sąvokos ir nuosekliai pereinama prie „ikimokyklinio ugdymo mokytojas“, atspindi pačių funkcijų ir pareigybės esmę – šios pareigybės asmenys ugdo mokinius. Tačiau jei darbo sutartyse su ikimokyklinio ugdymo mokytojais vis dar yra įrašyta pareigybė „auklėtojas“, kol kas nėra problema ir vien todėl forsuoti ir keisti darbo sutarčių nebūtina.

Klausimas. Yra mokyklų, kuriose yra pareigybė „neformaliojo ugdymo organizatorius“. Perėjus prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, iš kurios „kišenės“ turėtų būti mokamas atlyginimas šiai pareigybei?
Atsakymas. Neformaliojo ugdymo organizatoriaus pareigybė dažniausiai buvo steigiama ten, kur dėl nedidelio mokinių skaičiaus mokykloje negalėjo būti finansuojamas pavaduotojo ugdymui (neformaliajam švietimui) etatas. Taigi natūralu, kad organizacinės funkcijos turėtų būti finansuojamos iš mokyklos valdymui skirtų lėšų. Jeigu lėšų nepakanka, ši funkcija galėtų būti vėl grąžinta pavaduotojui ugdymui (iš pavaduotojo ugdymui etato išimtos anksčiau privalomos 5 kontaktinės valandos) arba, esant poreikiui ir galimybei (pageidavimui), išdalyta / perduota mokytojams (-ui). Jei funkcija būtų išdalijama / perduota mokytojams, ji gali būti finansuojama iš III „kišenės“.





Vyta Šiugždinienė, Daiva Sabaliauskienė. Sėkminga pagalba – mokymosi sėkmė



Vytos Šiugždinienės, Alytaus Putinų gimnazijos direktorės pavaduotojos, ir Daivos Sabaliauskienės, Alytaus Putinų gimnazijos direktorės, pranešimas „Sėkminga pagalba – mokymosi sėkmė“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 14 d., Alytus.
Filmavo Donata Šablinienė, montavo Živilė Gapšienė.

Rūta Šalkauskienė. Šv. Juozapo mokykla. Visos dienos mokyklos koncepcija



Rūtos Šalkauskienės, Šv. Juozapo mokyklos direktorės, pranešimas „Šv. Juozapo mokykla. Visos dienos mokyklos koncepcija“, skaitytas įvadiniame seminare „Kuriame visos dienos mokyklas“.
LR švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 25 d., Vilnius.
Parengė Alena Gerasimava.

Gražina Šeibokienė. Kaip mes suprantame visos dienos mokyklą?



LR švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės pranešimas „Kaip mes suprantame visos dienos mokyklą, ko iš jos tikimės?“, skaitytas įvadiniame seminare „Kuriame visos dienos mokyklas“.
LR švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 25 d., Vilnius.
Parengė Alena Gerasimava.

Asta Dilytė. Kokios yra visos dienos mokyklos kūrimo galimybės?




Astos Dilytės, LR švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyresniosios specialistės, pranešimas „Kokios yra visos dienos mokyklos kūrimo galimybės?“. įvadiniame seminare „Kuriame visos dienos mokyklas“.
LR švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 25 d., Vilnius.
Parengė Alena Gerasimava.

Jolita Petkevičienė. Mokymosi pagalba: klausimai, iššūkiai, patirtys



Jolitos Petkevičienės, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus pavaduotojos, pranešimas „Mokymosi pagalba: klausimai, iššūkiai, patirtys“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 14 d., Alytus.
Filmavo Donata Šablinienė, montavo Živilė Gapšienė.

Asta Žukauskienė. Orientavimasis į mokinių poreikius Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje



Astos Žukauskienės, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorės pranešimas „Orientavimasis į mokinių poreikius Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 12 d., Telšiai.
Filmavo Donata Šablinienė, montavo Živilė Gapšienė.

Daiva Tranizienė. Kretingos rajono savivaldybės indėlis užtikrinant veiksmingą mokymosi pagalbą



Daivos Tranizienės, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, pranešimas „Kretingos rajono savivaldybės indėlis užtikrinant veiksmingą mokymosi pagalbą“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 12 d., Telšiai.
Filmavo Donata Šablinienė, montavo Živilė Gapšienė.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Kazimieras Giniūnas



Publicistas Kazimieras Giniūnas. Pirmiausia šį žmogų galima tituluoti tikruoju Tado Ivanausko ir Viktoro Bergo mokiniu. Ignalinos nacionalinio parko įkūrimas, Jurbarko apgynimas nuo atominės elektrinės statybų, medžių-paminklų išsaugojimas – šie ir kiti darbai buvo nelengvas uždavinys gūdžiu sovietmečiu. Baigęs veiklą pasitraukė į girių glūdumą, ten, paukščių ir vilkų apsuptyje, tebegyvena ir dabar. Atmintyje – Lietuvos gamtosaugos lobynas.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“.
Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu. V
šĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Algimantas Zubavičius



Rašytojas Algimantas Zubavičius. Pirmojo Žuvinto rezervato prižiūrėtojo sūnus, atmenantis pokalbius su prof. Tadu Ivanausku, kitais iškiliais senaisiais gamtininkais. Jo romanuose – pasakojimai apie rezervatą, ekspedicijas į Afriką.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“.
Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu.
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Augustas Uktveris



Žurnalistas Augustas Uktveris. Ekologinio savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ galva, kojos ir rankos – taip drąsiai galima pavadinti šį žmogų, jau trisdešimt metų besirūpinantį vieninteliu Lietuvoje ekologiniu leidiniu. Daug vietos jame – moksleivių gamtosauginiams darbams. Kartais skeptikai sako – kam to reikia šiame technikos progreso amžiuje? Pasirodo, reikia ir vaikams, ir suaugusiesiems.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“.
Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu.
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Sandra Jankauskienė. Plungės Senamiesčio mokyklos patirtis teikiant mokymosi pagalbą



Sandros Jankauskienės, Plungės Senamiesčio mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, pranešimas „Kaip efektyviai panaudojamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti valandos Plungės Senamiesčio mokykloje“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 12 d., Telšiai.
Filmavo Donata Šablinienė, montavo Živilė Gapšienė.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Žydrūnas Sinkevičius



Gamtininkas, filmų kūrėjas Žydrūnas Sinkevičius. Šį žmogų visai pagrįstai galima vadinti Dzūkijos gamtos žinovu. Dirbęs Žuvinto rezervate, Metelių regioniniame parke, žinąs kiekvieną laukinės gamtos kampelį, žiūrovams gali atskleisti retųjų paukščių ir žvėrių gyvenimus. Ir retasis balinis vėžlys, ir suopio lizdas, kūmučių kurkimas – viskas telpa jo ilgai išlauktuose kadruose.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“.
Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu.
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Hernrikas Gudavičius



Gamtininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius. Ne kiekvienas gali sukurti botanikos sodą iš paprasčiausių augalų ir pritraukti į jį tūkstančius lankytojų. Aprašyti kasdieninį gamtos reiškinį, kad jis taptų unikalus ir vienintelis, taip pat ne kiekvienas gali. Daugybė etnokultūrinių ir gamtinių straipsnių, knygos „Gamtmeldžio sodas“ ir „Laiškai iš kaimo“. „Sidabrinės bitės“ ir Č. Kudabos apdovanojimai nesureikšminami, tai tik etapas, dzūkiškas kelias vingiuoja toliau.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“.
Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu.
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Marius Čepulis



Fotografas, gamtininkas Marius Čepulis. Socialiniame tinkle „Facebook“ penkiasdešimt tūkstančių gerbėjų, į susitikimus susirenka pilnos salės. Ir čia mes kalbame ne apie kokią popmuzikos žvaigždę ar kulinarinių receptų skleidėją. Praleisti miškuose su fotoaparatu ištisas paras, parsigabenti nuostabiausių fotokadrų ir dar sugebėti pasakojimais apie gamtą ir jos gyventojus pritraukti šimtus moksleivių. Kurie, žiūrėk, kitądien patys į girią su žiūronais išeis.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“.
Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu.
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Mindaugas Survila



Biologas, gamtos filmų autorius Mindaugas Survila. Filmų „Susitikimas su Žuvininkais“, „Stebuklų laukas“, „Sengirė“ autorius. Savaitėmis gyventi pušyje prie erelio lizdo nė nekrustelint, kad paukščio nepabaidytum – juk lizdas gali žūti. Perdien sukviesti į gamtosauginį renginį kelis šimtus iki tol apie gamtą negalvojusių jaunuolių, apvažiuoti Australijos nacionalinius parkus už 100 dolerių. Bet, svarbiausia, kurti filmuotus pasakojimus apie gyvūnus, miškus, upes. Nieko nėra neįmanomo, jei gyveni savo idėja.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“.
Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu.
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Lietuvos gamtininkai kūrėjai: Romas Pakalnis



Prof. miškininkas Romas Pakalnis. Aukštaitis nuo Utenos, savo subtiliu humoro jausmu visą gyvenimą kovojęs su visuomenės abejingumu. Aktyvus Sąjūdžio steigėjas, nepriklausomos Lietuvos aplinkosauginės sistemos kūrėjas, saugomų teritorijų tinklo formuotojas, LRT tarybos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.
TV laidų-apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai kūrėjai“. Laida parengta bendradarbiaujant su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos gamtos fondu.
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, 2017.

Arūnas Bubnys. Romų tautinės mažumos genocidas Antrojo pasaulinio karo metais



Dr. Arūno Bubnio, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus, pranešimas „Romų tautinės mažumos genocidas Antrojo pasaulinio karo metais“, skaitytas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės seminare „Romų tautinės mažumos istorija: nuo atsiradimo Europoje iki XX amžiaus genocido“.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 8 d., Jašiūnai, Šalčininkų r.
Filmavo Rasa Jančiauskaitė, montavo Živilė Gapšienė

Albertas Lakštauskas. Vilniaus miesto mokyklų vadovų stiprinimas



Alberto Lakštausko, Vilniaus mero patarėjo, pranešimas „Vilniaus miesto mokyklų vadovų stiprinimas“, skaitytas diskusijoje su savivaldybių atstovais apie švietimo įstaigų vadovų rezervą.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 19 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

Gražvydas Kazakevičius. Švietimo įstaigų vadovų rezervas: vizija ir realybė



LR švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus pranešimas „Švietimo įstaigų vadovų rezervas: vizija ir realybė“, skaitytas diskusijoje su savivaldybių atstovais apie švietimo įstaigų vadovų rezervą.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 19 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

Daiva Šulcienė. Mokymo(si) pagalbos teikimas Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje



Daivos Šulcienės, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, pranešimas „Mokinių mokymosi poreikių tenkinimas, mokymo(si) pagalbos teikimas Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 7 d., Klaipėda.
Filmavo Donata Šablinienė, montavo Živilė Gapšienė.

Arvydas Girdzijauskas. Mokinių mokymosi poreikių tenkinimas Klaipėdos Vydūno gimnazijoje



Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktoriaus Arvydo Girdzijausko pranešimas „Mokinių mokymosi poreikių tenkinimas Klaipėdos Vydūno gimnazijoje“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 7 d., Klaipėda.
Filmavo Donata Šablinienė, montavo Živilė Gapšienė.

Giedrius Vaidelis. Sveikinimo žodis vasaros kursuose „Ugdymo turinio kaita: metodai, priemonės ir mokymosi aplinkos“



Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis sveikina mokytojus, susirinkusius į vasaros kursus „Ugdymo turinio kaita: metodai, priemonės ir mokymosi aplinkos“.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 15 d. Vilnius.
Parengė Alena Gerasimava.

Jūratė Šidlauskienė. Ugdymo plano galimybės tenkinant mokinių mokymosi poreikius



Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos direktorės Jūratės Adrijos Šidlauskienės pranešimas „Ugdymo plano galimybės tenkinant mokinių mokymosi poreikius“, skaitytas viešojoje konsultacijoje „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. gegužės 31 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

Andreas Schleicher. Sveikinimo žodis kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“



Kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“ į susirinkusius dalyvius kreipėsi Andreas Schleicher, EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, specialusis patarėjas švietimo politikai, EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, specialusis patarėjas švietimo politikai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija renginio metu pristatė keturias kryptis, svarbias ugdant šiuolaikišką jauną žmogų: atnaujinti bendrąsias ugdymo programas bei mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą, peržiūrėti mokymo priemones ir taikomas ugdymo formas.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m.gegužės 28 d. Vilnius .

Informatika pradiniame ugdyme. Naujoves kuriame drauge



Reportažas apie UPC projektą „Informatika pradiniame ugdyme“.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. birželio 13 d., Vilnius.
Parengė Alena Gerasimava.

Krizė mokykloje: Rekomendacijų dėl krizių valdymo mokyklose pristatymas



Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Krizė mokykloje: Rekomendacijų dėl krizių valdymo mokyklose pristatymas“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo Roma Vida Pivorienė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė; Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė; Marius Strička, Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas; Sigita Kemerienė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Psichologijos skyriaus vadovė.
Ugdymo plėtotės centras.
2018 m. gegužės 31 d., Vilnius.
Filmavo Vytautas Čeikus, montavo Živilė Gapšienė.